Sakyti „taip“.
Avatar

Jonas Kubilius

Vcard Download vCard   what is this?
Rss_icon

Recent Activity


Filter by:
All
  • Mano pomėgiai: klaidos priėmimas

    Klaida – ypač ne tavo – visuomet kelia didžiausią pasipiktinimą. Ir kuo daugiau tavo planų ir vilčių ta klaida sugriauna, tuo pikčiau ir skaudžiau. Betgi šiame tinklarašty mokomės pozityvumo, tad –

    stebėdamas savo profesorių režisierių Jay Scheib, sužinojau apie būdą pamilti klaidas. Teatre dažnai juk vieno prašai iš aktoriaus, jis padaro kita, suklysta ir techninis personalas, ir galop išeina tokia košė, kad norisi visus aprėkti. Bet Jay į visus tuos netikėtumus reaguodavo su švelnia šypsena ir lengvu kikenimu, tipo geras, kaip viską jūs suvartėt, dar net įdomiau viskas išėjo. Ir tada jo lūpose klaida virsta atradimu.

    Klaidą ar apskritai bet kokį nepatinkantį dalyką reikia išmokti priimti su meile, o ne pykčiu. Padeda manymas, kad taip ir turėjo būti: ko negali pakeisti, priimk kaip duotybę.


    Filed under: duona, pomėgiai
  • Mano pomėgiai: prisiversti dėl kito

    Tokioje knygoje apie vienatvę perskaičiau nepaprastą patarimą, ką daryti, kai jauti, kad viskas slysta iš rankų – darbas nesieina, nebesusišneki su žmonėmis, viskas erzina ir t. t.:

    I know a woman who, when she’s having a bad day, leaves change at the soda machine for the next person to find.

    John T. Cacioppo & William Patrick, “Loneliness: Human Nature and the Need for Social Connection” (p. 225)

    Prisivertimas padaryti mažą, vos ne trivialų dalykėlį dėl kito žmogaus stebėtinai veiksmingai sutvarko galvą. Nebūtina net pamatyti to žmogaus reakcijos po to. Jau vien mintis, kad nelauktai nudžiuginsi kitą žmogų, stipriai pakelia ūpą. Ir to mažyčio pagerėjimo užtenka, kad viskas vėl stotųsi į savo vėžes. Čia panašiai, kai nusišypsai (gal net nenorėdamas) – ir pralinksmėji.

    Bandžiau, žinau.

  • Mokslininkai nebūtinai yra intelektualai

    Kad mokslininkai yra intelektualai, yra toks pat pramanas, kaip ir kad kunigai yra padorūs žmonės ir kad menininkais tampama iš pašaukimo. Intelektualą aš suvokiu kaip žmogų, kurio platus ir gilus išprusimas yra to žmogaus esatis, jo gyvenimo būdas. Kaip suformulavo seras Ken Robinson,

    If you said to them, “Don’t do this anymore,” they’d wonder what you were talking about. Because it isn’t what they do, it’s who they are. They say, “But this is me, you know. It would be foolish for me to abandon this, because it speaks to my most authentic self.”

    Sir Ken Robinson: Bring on the learning revolution! | TED.com (3:43)

    Iš pažiūros mokslininkas būtų intelektualo prototipas. Šviesos, tiesos ir gėrio nešėjo, racionalaus mąstymo etalono esatis neabejotinai turinti būti pagrįsta pačiais tvirčiausiais kritinio mąstymo įsitikinimais. Galvoje tada (nepagrįstai) iškyla Niutono, Einšteino portretai.

    Dabar apsidairome aplink ir paklausiame, kiek iš mūsų pažįstamų mokslininkų gyvena šiomis vertybėmis, o kiek jų yra tiesiog žmonės, dirbantys savo darbą. Kiek jų apsisukę elgiasi kaip eiliniai mirtingieji, kuriems tas mokslas ir švietimas yra šuns vietoj. Šiais laikais mokslas nėra pateptųjų užsiėmimas, tai tik dar viena karjera su neblogu atlyginimu ir gabalu garbės, jei sekasi, kaip sakė man Vincent Walsh, kuris pats yra mokslininko iš idėjos pavyzdys.

    Ir tai turbūt nėra blogai. Reikia kūrėjų, bet reikia ir juodadarbių.


    Filed under: citatos, duona, mokslas
  • Naujas mokslininko apibrėžimas

    Metas atsisakyti akmens amžiaus sampratos, kad mokslininkas yra toks nuobodus tipas, užsiimantis kokio nors labai specifinio dalyko tyrinėjimais. Šiais laikais mokslininką tiksliau apibūdina trys komponentai:

    • tyrėjas, kaupiantis žinias remdamasis moksliniu metodu;
    • verslininkas, parduodantis savo idėjas ir rezultatus tarptautinėje žurnalų bei grantų rinkoje;
    • šoumenas, patrauklia forma perduodantis savo žinias kitiems.

    Šis naujas apibrėžimas kur kas tiksliau atspindi esamą mokslo situaciją, todėl padėtų pritraukti į mokslą tuos įvairiapusius jaunus žmones, kurie dažnai bijo neišsiteksią ribotuose mokslo rėmuose. Atitinkamai turėtų būti koreguojamas ir mokslinis ugdymas.


    Filed under: mokslas
  • FucM genas

    Korean researchers found that deleting the FucM gene, which encodes an enzyme called fucose mutarotase, causes masculinization of the mouse brain, so that female mice lacking the gene avoid the advances of males and try to mate with other females instead.

    Researchers create ‘lesbian’ mice by deleting a single gene | Neurophilosophy

    Neapleidžia jausmas, kad kažkas čia specialiai pasistengė su santrumpomis. Užslėpta išdaiga rimtais mokslininkų veidais.


    Filed under: citatos, dešra, mokslas
  • NMA skaidrės apie smegenų tyrimus

    Skiltyje „apie tą pilką glitų“ įdėjau savo skaidres iš Nacionalinės moksleivių akademijos 2010 m. vasaros sesijos. Paskaitų metu buvo pastebėta šiek tiek klaidų, jas pataisysiu artimiausiu metu. Kitų dėstytojų skaidrės bus vėliau.


    Filed under: info, mokslas
  • Gyvoji kalba

    Myliu nesuvaržytą sunorminimų, pulsuojančią, gal tarminę, gal su keiksmais, o gal slengu, bet visais atvejais – gyvą kalbą. Tai mūsų kultūros lobynas, kurio Valstybinė lietuvių kalbos komisija neįvertina, o kalbininkai nesirūpina. Todėl kadaise Donelaičio, Daukanto, Basanavičiaus ir kitų pradėtas darbas užrašyti lietuvių liaudies tautosaką, tuo būdu išsaugojant kalbą ir kuriant tautą, dabar yra tęsiamas Kriu ir Pipedijos. Pavyzdžiui:

    babajus
    Naudojamas Didziojoje Britanijoje.Pakistano,Indijos…ir dauguma sios spalvos,musulmonu religijos zmogystu.

    Uzpiso,babajai,su savo ramadanu.

    zodynas.kriu.lt

    Pipedijoje kaupiami ne tik nauji žodžiai, bet ir naujos reikšmės, atspindinčios mūsų tautos vystymosi etapus bei tiksliau nei istorijos vadovėliai ar žiniasklaida fiksuojančios tautos gyvenimą. Pavyzdžiui:

    Troliai – tam tikra Internetų botų rūšis, šika į komentarus, siekdami sukelti efektingą fleimą. Skirstomi į dibilus, pseudointelektualus, kaščenitus ir kitas rūšis.

    Pipedija.com

    Palyginimui, „Pavasario linksmybių“ ištrauka:

    Snargliau! eik pirma mokinkis kakalį šildyt
    Ir savo pono suteptus sopagus nušluostyt.
    Juk žinai, kaip jis tave dar per drimelį laiko
    Irgi nupliekdams su lazda tavo nugarą skalbia.

    Lietuvių klasikinės literatūros antologijos

    (Panašiomis temomis yra rašę: Raimundas Zabarauskas, lokyz, rokiškis, Andrius Užkalnis.)


    Filed under: citatos, kalba
  • Sveiki, čia klientų aptarnavimo skyrius. Kalba Vatsonas.

    Dirbtinis intelektas neabejotinai tobulėja. Naujausias žingsnis – į žmogaus užduodamus klausimus gebantis atsakyti IBM superkompiuteris Watson.

    Ne, Google to nesugeba. Google ir kitos sistemos atsakys į primityvius „Kas yra PSD?“ ar „Kokios yra žymios kometos?“, bet iš tikrųjų juk aš noriu paklausti „Ar man reikia mokėti PSD įmokas?“ ir „Kokia ten kometa buvo matoma plika akimi gal prieš dešimt metų?“ Skirtumas tas, kad realūs klausimai dažnai netikslūs, nevienareikšmiai ir su visokiom potekstėm, kontekstais. Nėra taisyklių! Kaip kompiuteriui veikti be taisyklių? Čia ne Deep Blue situacija, kur reikia įvertinti geriausią ėjimą žinant taisykles. Čia pirmiausia reikia atrasti taisykles.

    Watson atveju, sprendimas yra analizuojant tekstus ieškoti statistinių reguliarumų tarp žodžių. Kuo dažniau žodžiai randami kartu tekstuose, tuo didesnė tikimybė, kad jie kažkaip susiję, ir vėliau tas sąsajas galima atsekti užduodamuose klausimuose.

    Ir viskas?! Matysim. Deep Blue gebėjimų išbandymas buvo mačas su pasaulio čempionu. Watson išbandymas bus mačas su televizijos žaidimo Jeopardy! (panašus į Protmušį) čempionu Ken Jennings – jau 2010-2011 metų sezone.

    ***

    Įdomumo dėlei, palyginau Watson, Google ir Wolfram Alpha atsakymus į tipinius Jeopardy! klausimus. Šiame pavyzdyje Watson visada atsako teisingai, tačiau skiriasi jo pasitikėjimas savo atsakymu. Atsakymų su verte, mažesne už 0,4785, Watson nepateikia (pralaimi). Iš Google rezultatų ėmiau pirmus penkis straipsnius (kurie nebuvo susiję su Jeopardy!) ir žiūrėjau, keliuose jų yra teisingo atsakymo žodis (ar žodžiai). Šią vertę laikiau atsakymo patikimumu. (Žinoma, tai nereiškia, kad Google išsprendė užduotį.) O Wolfram Alpha pateikia klausimo interpretaciją, kurią čia nurašiau, ir toliau daug informacijos apie tą interpretaciją. Rezultatai:

    You’ve Got Baggage. Level 3: A small trunk named for its placement at the end of a bed. (Footlocker)

    Watson: 0,882; Google: 0,0; Wolfram Alpha’s interpretation: The End (song)

    Historic Fashion. Level 5: The high-waisted dresses of the early 19th century were known as this style, after the first French one ruled by Napoleon. (Empire Style)

    Watson: 0,347; Google: 0,6; Wolfram Alpha’s interpretation: dresses

    Before or after. Level 1: Inventor of the telephone who’s a nice salad ingredient. (Alexander Graham Bell Pepper)

    Watson: 0,264; Google: 0,0; Wolfram Alpha’s interpretation: Nice, Provence-Alpes-Cote-d’Azur, France

    What, Me Worry? Level 4: So my ankles are sore and swollen – doesn’t mean I have this painful arthritic buildup of uric acid in my joints. (Gout)

    Watson: 0,913; Google: 0,8; Wolfram Alpha’s interpretation: uric acid

    A Musical Pastiche, Level 2: From old French for “entertainer,” they were the strolling musicians of the Middle Ages. (Minstrels)

    Watson: 0,583; Google: 0,6; Wolfram Alpha’s interpretation: old French

    (pagal I.B.M.’s Supercomputer to Challenge ‘Jeopardy!’ Champions – NYTimes.com)

    Nieko keisto, kad Watson laimi – vis dėlto jis optimizuotas būtent šiam žaidimui. Ir aišku, kad Watson neatsakys į klausimus „Kokia Jūsų nuomonė apie…“ arba „Kada bus sustabdytas naftos plūdimas?“. Tačiau ši technologija atveria galimybes greitai perrinkti jūras informacijos ir atsakyti į rūpimą klausimą ar pateikti rekomendaciją. Kitaip tariant, žemiausios grandies aptarnavimo skyrių darbuotojai turėtų suklusti…

    Štai šitaip dirbtinis intelektas žingsnis po žingsnio stumia iš žmogų iš visų gyvenimo sričių – o aš trinu delnus: sakiau, kad reikia būti mokslininku!


    Filed under: citatos, mokslas
  • Jokiu būdu nesikišti į politiką

    Balandžio 5 d. Wikileaks išplatino 38 minutes vaizdo medžiagos, žinomos kaip „Collateral Murder“, iš 2007 m. Bagdade vykdytos JAV karinės operacijos. Kraupioje tyloje sklendžiantys sraigtasparniai ir mygtuko spustelėjimu atimamos žmogaus gyvybės, kažkokių Reuters fotografų, kažkokių bevardžių irakiečių – šiaip, nes suklydo. Kariuomenė įvykį komentavo kaip „There is no question that coalition forces were clearly engaged in combat operations against a hostile force“ (The New York Times), bet Reuters agentūrai, abejojusiai tokiais paaiškinimais, vaizdo medžiagos nepateikė. Nutekėjus įrašams paaiškėjo, kad hostile force ten nedaug, užtat yra pro šalį važiavęs Žmogus, sustojęs gelbėti sužeistųjų ir pats dėl to nušautas. Įrašuose girdimi karių žodžiai „Come on, let us shoot!“, komentaruose minimi kategoriški vadovybės įsakymai žudyti visus.

    Kai per šventes pakiliai žygiuoja kariuomenės paradai… kai karas teisinamas tuo, kad jei ne mes juos, tai jie mus,– aš liepsnoju pykčiu tokiam šaltakraujiškam melui ir esu bejėgis, neįmanydamas to paneigti. Nerandu jokios logikos, nesuvokiu, kaip galima žudyti ir šaltu veidu kalbėti apie gėrį pasauliui. Irakiečių, afganistaniečių žudymai – už taiką pasaulyje? Kokia taika atnešama krauju? Matau tik iškrypimą, keistą kariuomenės vadovybės ir politikų pasitenkinimą turėti teisę kontroliuoti kitų gyvenimus.

    Ir matau Adamo Lango (aka Tony Blair) įtūžį knygoje „The Ghost“:

    I mean, take for instance all this civil liberties crap. You know what I’d do if I were in power again? I’d say, okay then, we’ll have two queues at the airports. On the left, we’ll have queues to flights on which we’ve done no background checks on the passengers, no profiling, no biometric data, nothing that infringed anyone’s precious civil liberties, use no intelligence obtained under torture—nothing. On the right, we’ll have queues to the flights where we’ve done everything possible to make them safe for passengers. Then people can make their own minds up which plane they want to catch. Wouldn’t that be great? To sit back and watch which queue the Rycarts of this world would really choose to put their kids on, if the chips were down?

    Robert Harris, The Ghost

    Matau Šiaurės Korėjos, Pakistano fanatišką kraujo ir kontrolės geismą, nesukalbamą Rusijos agresiją, Kinijos nesiskaitymą su žmogaus teisėmis, Pietų Amerikos diktatorius ir kraugeriškus Afrikos karus. Žinau apie visus svieto lygintojus, užspringusius herojus ir niekšus, visus kryžiaus žygius teisybės vardan, visas žodžio laisvės citadeles, persekiojančias Wikileaks.

    Pasaulyje nėra jokių teisiųjų ir kaltųjų, yra tik kažkokios įvairialypės teisybės, moralės nuotrupos, tik gyvuliškas noras valdyti. Visa tai yra visiškai svetimas ir nesuvokiamas man pasaulis. Būna, į politiką nueinama to nesupratus, tačiau neišvengiamai grįžtama kažkokiu keistai susuktu veidu.

    Nebemąstau apie tai. Atsisakau diskutuoti ten, kur diskusijos tėra pacukruotas nevaldomas geismas turėti. Tiesą sakant, atsisakau diskutuoti temomis plačiau mano nosies, nes tos diskusijos nevirsta veiksmais, užtat aš virstu kiaule, kalbančia tik tam, kad būtų kalbama. Renkuosi veikti savarankiškai ar mažomis grupelėmis, kieta ranka brėždamas pasaulį tokį, kaip jį suvokiu esant.


    Filed under: citatos, duona
  • Kodėl kazokai važiuoja pas mašinas

    Kazachstano vyriausybei susitarus su Rusija, kad nuo liepos 1 dienos bus 2-3 kartus sumažinti muitai nenaujiems automobiliams, įvežamiems į šalį, tenykščiai ėmė rengtis kelionei į Lietuvos turgus.

    „Kitą savaitę atvešime pirmąją grupę,“ „Verslo žinioms“ sakė kazokus į Lietuvą gabenančios įmonės „Sigida“ direktorius Sigitas Daugirda.

    „Kol kas kazokų pro langą dar nematau, tačiau jų laukiame, nes šiandien kiekvienas gyvas žmogus su pinigais – aukso vertės,“ teigė įmonės „Bleiras“ direktorius Paulius Šinkūnas.

    (pagal Mašinų pardavėjams – geros žinios iš Azijos | Bernardinai.lt.)


  • Guiti lietuvių iš mokslinės kalbos?

    Mokslas yra kuriamas anglų kalba. Sėkmingas mokslinių rezultatų  publikavimas yra iš esmės priklausomas nuo jų pateikimo, bent jau gyvybės moksluose (life sciences). Jau seniai rezultatai nebėra vien surašomi – konsumeristiniame pasaulyje yra parduodamos istorijos. Tokios istorijos patenka į Nature, iliustruotus mokslus ir net lrytus. Tačiau gebėjimas taip pateikti rezultatus reikalauja nepaprastai tvirtų specifinės mokslinės anglų kalbos žinių.

    Argumentuoju už sąmoningą mokslinės anglų kalbos ugdymą mokyklose ir universitetuose, už paskaitų vedimą anglų kalba, referatų, straipsnių rašymą angliškai ir angliškus vadovėlius bei metodinę medžiagą.

    Tačiau šie praktiniai motyvai manyje ribojami moralinių aspektų. Kalba yra vienas iš esminių žmogaus savasties ir tautos identiteto bruožų. Žodyje glūdi gyvybė. Giluminio ryšio su sava kalba praradimas ar net jo neišsiugdymas skurdina žmogaus vidų, ardo tautos bendrumą – o šiuo atveju, atsieja mokslinę mintį nuo nacijos. Mokslas yra iš principo valstybės remiama veikla, taigi ir fundamentali jos dalis. Mokslo kaip vieno iš tautą formuojančių elementų samprata, mano galva, yra nepaprastai svarbi. Tai mokslininko vidinio etiketo klausimas.

Next page