veiksmas = atoveiksmis - 1
 |
 |
|
|
||
 |
 |
Jonas Kubilius
-
Instant Messaging
-
-
Profiles On The Web
-
Blogs and Websites
Email
Recent Activity
- 2 days on
Twitter - Jeigu būčiau aš ne neuromokslininkas…
… tai turėčiau tiek daug laiko nerealiems projektams:
Elektroniniai žodynai. Pasirodo, Lietuvių kalbos institutas ausų suglaudęs nesėdi ir nors apsisukimai lėti, o kriterijai konservatyvūs (laukiam žodyno, kuriame būtų lerva ir gūglinti), turim jau Lietuvių kalbos žodyną, Dabartinės lietuvių kalbos žodyną ir dar kelis. Tačiau, pavyzdžiui, Sinonimų žodyno elektroninę versiją sukūrė ne kalbininkas, Rimų žodyno ėmėsi Dainų tekstų svetainė, o Antonimų, Frazeologizmų, Pavardžių žodynų vis dar nėra, nors visi jie jau seniai išleisti popieriuje. Naujus žodynus, tokius, kaip Bendrinės kalbos žodynas, esantis LKI projektuose, arba Keiksmažodžių, arba Žargono, sukurti sunku, tačiau tuos, kurie jau išleisti, nuskenuoti ir sukišti į duombazę net bakalaurantas sugebėtų. Net moksleivis! Bet yra tokių, kurie mato elektroninių resursų privalumus — VDU Kompiuterinės lingvistikos centras aktyviai kuria tekstynus, taip pat turi kirčiuoklę ir morfologinį anotatorių, o Laimonas Briedis ir Inga Vidugirytė-Pakerienė kuria Literatūrinį Vilniaus žemėlapį.
Sovietmečio tyrimai. Sovietmetis paliko tokią stigmą, kad dabar kalbėti, o juo labiau sistematiškai tirti tų laikų istoriją ir palikimą tiesiog nepriimtina. O reiktų, nes tokiems kaip aš, sovietmečio menkai mačiusiems, smalsu sužinoti, kaip viskas atrodė ir kaip žmonės galėjo rimtu veidu šlovinti Staliną ir kritikuoti už nepakankamą atsidavimą komjaunimui. Sovietai konstravo savo realybę, dabar tą realybę konstruoja kiti – iš istorijos verta pasimokyti. Pamažu imamasi partizaninio karo, holokausto įvertinimo, randasi šiek tiek sistematiškesnės sovietmečio apžvalgos (M. Matulytės monografija „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“, paroda NDG „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“).
Atgimimo ir pirmųjų nepriklausomybės metų kronikos. O kaip staiga tauta susikibo už rankų? Ir kaip, staiga išmesta į rinkos ekonomiką, ji vystėsi? Tie metai santvarkų sandūroje ypatingi ir neabejotinai vaisingi medžiagos. Turiu omeny ne tiek chronologiškai išdėstytą istorinę medžiagą, bet tų procesų atspindžius:
Ankstus laisvojo kapitalizmo rytas vieniem išaušo automobilyje, nesibaigiančia eile riedančiame benzino kolonėlės link, kitiem – sužvėrėjusioje minioje, desperatiškai reikalaujančioje grąžinti nebegrąžinamus indėlius. Treti tuo metu ardė uždaromą kolūkį arba sprogdino tiltą per upelį. Tais laikais klestėjo Gariūnai ir plastmasių eksportas į Rusiją, statęs nepabaigtas statyti pilis miestų pakraščiuose. Atsirado kioskai, komisai, talonai, vilbaros ir Dekanidzė.
iš POMPA. Legenda apie LT šou verslo pasaulio sukūrimą. | Brutshka, Ore.lt
Puikiai tiktų filmas. Bet yra reikalingų filmų ir daugiau…
Filmas apie mano senelį. (Kitas senelis sau filmą jau turi.) Kaip pats senelis dar neseniai juokavo, pergyveno penkias santvarkas, eina šeštoji. Šeštąją išgyveno vis dėlto kitas Kubilius. O mano senelis pakilo aukštai, pamatė daug, padarė daug. Neeilinis gyvenimas ir įprasminti jį galima dokumentiniu filmu. Bet ne tokiu, kaip esame pratę. Šis filmas turėtų būti kaip Pina, kaip Jay Scheib spektakliai — realybė pavaizduota iš vidaus, taip, kaip žmogus jautė, suvokė pasaulį.
O dabar tik modeliuoju aš tą savo regą, ai.
Filed under: mėsa
6 days on
Eilėje prie duonos - Jeigu būčiau aš ne neuromokslininkas…
… tai turėčiau tiek daug laiko nerealiems projektams:
Elektroniniai žodynai. Pasirodo, Lietuvių kalbos institutas ausų suglaudęs nesėdi ir nors apsisukimai lėti, o kriterijai konservatyvūs (laukiam žodyno, kuriame būtų lerva ir gūglinti), turim jau Lietuvių kalbos žodyną, Dabartinės lietuvių kalbos žodyną ir dar kelis. Tačiau, pavyzdžiui, Sinonimų žodyno elektroninę versiją sukūrė ne kalbininkas, Rimų žodyno ėmėsi Dainų tekstų svetainė, o Antonimų, Frazeologizmų, Pavardžių žodynų vis dar nėra, nors visi jie jau seniai išleisti popieriuje. Naujus žodynus, tokius, kaip Bendrinės kalbos žodynas, esantis LKI projektuose, arba Keiksmažodžių, arba Žargono, sukurti sunku, tačiau tuos, kurie jau išleisti, nuskenuoti ir sukišti į duombazę net bakalaurantas sugebėtų. Net moksleivis! Bet yra tokių, kurie mato elektroninių resursų privalumus — VDU Kompiuterinės lingvistikos centras aktyviai kuria tekstynus, taip pat turi kirčiuoklę ir morfologinį anotatorių, o Laimonas Briedis ir Inga Vidugirytė-Pakerienė kuria Literatūrinį Vilniaus žemėlapį.
Sovietmečio tyrimai. Sovietmetis paliko tokią stigmą, kad dabar kalbėti, o juo labiau sistematiškai tirti tų laikų istoriją ir palikimą tiesiog nepriimtina. O reiktų, nes tokiems kaip aš, sovietmečio menkai mačiusiems, smalsu sužinoti, kaip viskas atrodė ir kaip žmonės galėjo rimtu veidu šlovinti Staliną ir kritikuoti už nepakankamą atsidavimą komjaunimui. Sovietai konstravo savo realybę, dabar tą realybę konstruoja kiti – iš istorijos verta pasimokyti. Pamažu imamasi partizaninio karo, holokausto įvertinimo, randasi šiek tiek sistematiškesnės sovietmečio apžvalgos (M. Matulytės monografija „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“, paroda NDG „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“).
Atgimimo ir pirmųjų nepriklausomybės metų kronikos. O kaip staiga tauta susikibo už rankų? Ir kaip, staiga išmesta į rinkos ekonomiką, ji vystėsi? Tie metai santvarkų sandūroje ypatingi ir neabejotinai vaisingi medžiagos. Turiu omeny ne tiek chronologiškai išdėstytą istorinę medžiagą, bet tų procesų atspindžius:
Ankstus laisvojo kapitalizmo rytas vieniem išaušo automobilyje, nesibaigiančia eile riedančiame benzino kolonėlės link, kitiem – sužvėrėjusioje minioje, desperatiškai reikalaujančioje grąžinti nebegrąžinamus indėlius. Treti tuo metu ardė uždaromą kolūkį arba sprogdino tiltą per upelį. Tais laikais klestėjo Gariūnai ir plastmasių eksportas į Rusiją, statęs nepabaigtas statyti pilis miestų pakraščiuose. Atsirado kioskai, komisai, talonai, vilbaros ir Dekanidzė.
iš POMPA. Legenda apie LT šou verslo pasaulio sukūrimą. | Brutshka, Ore.lt
Puikiai tiktų filmas. Bet yra reikalingų filmų ir daugiau…
Filmas apie mano senelį. (Kitas senelis sau filmą jau turi.) Kaip pats senelis dar neseniai juokavo, pergyveno penkias santvarkas, eina šeštoji. Šeštąją išgyveno vis dėlto kitas Kubilius. O mano senelis pakilo aukštai, pamatė daug, padarė daug. Neeilinis gyvenimas ir įprasminti jį galima dokumentiniu filmu. Bet ne tokiu, kaip esame pratę. Šis filmas turėtų būti kaip Pina, kaip Jay Scheib spektakliai — realybė pavaizduota iš vidaus, taip, kaip žmogus jautė, suvokė pasaulį.
O dabar tik modeliuoju aš tą savo regą, ai.
Filed under: mėsa
6 days on
Eilėje prie duonos - Anglų kalba evoliucionuoja, o lietuvių?
Pastaraisiais mėnesiais išsamiausias anglų kalbos žodynas Oxford English Dictionary vis prideda naujų žodžių, tokių kaip OMG!, LOL ir IMHO, ir netgi l33t turi šansų. Britams, regis, natūralu, kad jų kalba auga ir plečiasi. Kalba tol gyva, kol auga, o žodynuose dokumentuojamas istorinis jos augimas. Vyriausiasis žodyno redaktorius Graeme Diamond paaiškina savo poziciją:
we’re not here to make judgments about usage or whether it’s correct or not; we’re just describing the language, not prescribing how it should be used
Logiška. Skaitau internetuose, randu LOL ir noriu žinoti, ką ši žodis reiškia.
Tik ne Lietuvos kalbininkų nuomone. Tokie bajeriai kaip LOL greičiau baigsis bauda nei entuziastingu palaikymu. Nuolatinės kritikos jų darbui netrūksta (netgi šį rytą); aš tuo tarpu iliustruosiu dviem iškalbingais pavyzdžiais.
Prieš kurį laiką pasinaudodamas Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos (VLKK) konsultacijų paslauga (ačiū už tai!), pasiteiravau dėl lietuviškų kabučių normų. Kabutės yra skyrybos ženklas, o skyryba, antraip galbūt nei gramatika ar kalbos kultūra, neabejotinai skirta skaitymo patogumui. Čia negali būti jokių „Jablonskio nuomone…“, „bet Donelaitis rašė…“, „tai kertasi su mūsų kalbos logika“. Antraip nei daugelis, lietuviškas kabutes surinkti aš moku ir aktyviai, netgi prikišamai, visur jas naudodavau. Tačiau sykį susimąsčiau. Kurias kabutes patogiau surinkti? Kam išvis reikia tos kabučių įvairovės? Praturtina kalbą ar ką?
Todėl VLKK pasiūliau greta
„“įteisinti ir""(paryškinta, kad WordPress nekeistų kabučių automatiškai). Po šiokio tokio pasistumdymo (visas susirašinėjimas pateikiamas žemiau) suprato klausimą:tikrai neketinama tokio papildymo svarstyti, technologijos taikomos prie kalbos, o ne atvirkščiai
O kad žmonėms patogu būtų…
Čia tiks antras pavyzdys. Šį rytą Bernardinuose perskaičiau apie internetinį Sinonimų žodyną. Kaip seniai tokio reikėjo! Mylinčio savo kalbą žmogaus akyse tai juk pirmutinis darbas! Krapščiau akis iš nuostabos, kad kalbininkai pagaliau perkėlė Antano Lyberio Sinonimų žodyną, kurį turėjo gal tik mano senelis, į internetą.
Paaiškėjo, kad jaunas entuziastas Gajus Kuizinas šį darbą padarė pats.
Gėda, kalbininkai, kad šitaip nemylite mūsų kalbos.
~~~
Priedas. Susirašinėjimas su VLKK dėl kabučių vartosenos.
Nuo: VLKK Konsultacijos <konsultacijos@vlkk.lt> 2011 m. balandis 4 d. 08:59
Kam: JonuiLaba diena.
2011-04-03 23:15:53 svetainėje www.vlkk.lt pateikėte klausimą:
Laba diena, norėjau pasiteirauti, kodėl lietuviškos kabutės rašomos„“, o ne, pavyzdžiui,""? Jei tai tiesiog tradicija, galbūt vertėtų svarstyti abiejų variantų įteisinimą? Tokį siūlymą grindžiu tuo, jog dauguma kompiuterio vartotojų angliškąsias kabutes laiko patogesnėmis. Tiesą sakant, dauguma turbūt nė nežino, kaip surinkti lietuviškąsias. O juk įteisinę abu variantus nieko neprarastume.Iš anksto dėkoju už atsakymą.
JonasPirmiausia prašom žvilgtelti į Konsultacijų banką.
Žr. konsultaciją:
http://www.vlkk.lt/lit/3761
Su pagarba
Kalbos konsultantaiEl. konsultacijos, žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos
Konsultacijos telefonu (8 5) 272 4520 (8.30–12.30 val.)Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Žvejų g. 14A, 09310 VilniusNuo: Jonas, 2011 m. balandis 4 d. 09:26
Kam: VLKK Konsultacijos <konsultacijos@vlkk.lt>Laba diena,
dėkoju už greitą atsakymą. Jūsų pateiktą nuorodą jau buvau skaitęs, tačiau joje neatsakoma į mano pateikiamą klausimą: ne kaip surinkti lietuviškas kabutes (tai aš jau žinojau), bet kodėl jos tokios ir ar nevertėtų įteisinti kelių variantų dėl mano laiške pateikiamų priežasčių.
Iš anksto dėkoju už atsakymą.
Jonas
Nuo: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt> 2011 m. balandis 4 d. 15:34
Kam: JonuiLaba diena,
savo lietuviškas kabutes vartojame jau seniai, turime tradiciją, dabar jau ir klaviatūros (lietuviškos) leidžia greitai ir patogiai jas surinkti, taigi svarstyti keisti tradiciją kol kas nesirengiama.
Pagarbiai
VLKK konsultantaiNuo: Jonas, 2011 m. balandis 5 d. 00:27
Kam: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt>Laba diena,
norėčiau dar perklausti. Suprantu, kad svarbu išlaikyti tęstinumą, todėl lietuviškų kabučių keisti nesiūlau. Tačiau galbūt būtų įmanoma skyrybos taisykles papildyti angliškomis kabutėmis? (Žinoma, su sąlyga, kad tekste išlaikomas kabučių nuoseklumas — jei jau rašai su angliškomis, lietuviškų neįpainiok, ir atvirkščiai.) Precedentas kelių alternatyvų įteisinimui yra: pavyzdžiui, moterys gali turėti tiek tradicines pavardes, tiek sutrumpintos formos.
Ačiū,
JonasNuo: Jonas, 2011 m. balandis 13 d. 23:57
Kam: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt>Laba diena,
jau ilgiau kaip savaitę negaunu atsakymo į savo užklausą — gal kur pradingo? Todėl pakartoju savo klausimą bei žemiau pateikiu susirašinėjimo istoriją.
Klausimas: Ar būtų galima papildyti skyrybos taisykles angliškomis kabutėmis? (Pabrėžiu papildyti, nes ankstesniuose laiškuose būta nesusipratimų šiuo klausimu.) Precedentas tokiam kelių alternatyvų įteisinimui yra: pavyzdžiui, dvejopas moterų pavardžių rašymas. Jeigu neketinama tokio papildymo svarstyti, norėčiau sužinoti tokio sprendimo motyvus.
Dėkoju už atsakymą.
Jonas KubiliusNuo: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt> 2011 m. balandis 14 d. 16:09
Kam: JonuiLaba diena,
tikrai neketinama tokio papildymo svarstyti, technologijos taikomos prie kalbos, o ne atvirkščiai.
Pagarbiai
VLKK konsultantai
Filed under: citatos, kalba
~1 month on
Eilėje prie duonos - Anglų kalba evoliucionuoja, o lietuvių?
Pastaraisiais mėnesiais išsamiausias anglų kalbos žodynas Oxford English Dictionary vis prideda naujų žodžių, tokių kaip OMG!, LOL ir IMHO, ir netgi l33t turi šansų. Britams, regis, natūralu, kad jų kalba auga ir plečiasi. Kalba tol gyva, kol auga, o žodynuose dokumentuojamas istorinis jos augimas. Vyriausiasis žodyno redaktorius Graeme Diamond paaiškina savo poziciją:
we’re not here to make judgments about usage or whether it’s correct or not; we’re just describing the language, not prescribing how it should be used
Logiška. Skaitau internetuose, randu LOL ir noriu žinoti, ką ši žodis reiškia.
Tik ne Lietuvos kalbininkų nuomone. Tokie bajeriai kaip LOL greičiau baigsis bauda nei entuziastingu palaikymu. Nuolatinės kritikos jų darbui netrūksta (netgi šį rytą); aš tuo tarpu iliustruosiu dviem iškalbingais pavyzdžiais.
Prieš kurį laiką pasinaudodamas Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos (VLKK) konsultacijų paslauga (ačiū už tai!), pasiteiravau dėl lietuviškų kabučių normų. Kabutės yra skyrybos ženklas, o skyryba, antraip galbūt nei gramatika ar kalbos kultūra, neabejotinai skirta skaitymo patogumui. Čia negali būti jokių „Jablonskio nuomone…“, „bet Donelaitis rašė…“, „tai kertasi su mūsų kalbos logika“. Antraip nei daugelis, lietuviškas kabutes surinkti aš moku ir aktyviai, netgi prikišamai, visur jas naudodavau. Tačiau sykį susimąsčiau. Kurias kabutes patogiau surinkti? Kam išvis reikia tos kabučių įvairovės? Praturtina kalbą ar ką?
Todėl VLKK pasiūliau greta
„“įteisinti ir""(paryškinta, kad WordPress nekeistų kabučių automatiškai). Po šiokio tokio pasistumdymo (visas susirašinėjimas pateikiamas žemiau) suprato klausimą:tikrai neketinama tokio papildymo svarstyti, technologijos taikomos prie kalbos, o ne atvirkščiai
O kad žmonėms patogu būtų…
Čia tiks antras pavyzdys. Šį rytą Bernardinuose perskaičiau apie internetinį Sinonimų žodyną. Kaip seniai tokio reikėjo! Mylinčio savo kalbą žmogaus akyse tai juk pirmutinis darbas! Krapščiau akis iš nuostabos, kad kalbininkai pagaliau perkėlė Antano Lyberio Sinonimų žodyną, kurį turėjo gal tik mano senelis, į internetą.
Paaiškėjo, kad jaunas entuziastas Gajus Kuizinas šį darbą padarė pats.
Gėda, kalbininkai, kad šitaip nemylite mūsų kalbos.
~~~
Priedas. Susirašinėjimas su VLKK dėl kabučių vartosenos.
Nuo: VLKK Konsultacijos <konsultacijos@vlkk.lt> 2011 m. balandis 4 d. 08:59
Kam: JonuiLaba diena.
2011-04-03 23:15:53 svetainėje www.vlkk.lt pateikėte klausimą:
Laba diena, norėjau pasiteirauti, kodėl lietuviškos kabutės rašomos„“, o ne, pavyzdžiui,""? Jei tai tiesiog tradicija, galbūt vertėtų svarstyti abiejų variantų įteisinimą? Tokį siūlymą grindžiu tuo, jog dauguma kompiuterio vartotojų angliškąsias kabutes laiko patogesnėmis. Tiesą sakant, dauguma turbūt nė nežino, kaip surinkti lietuviškąsias. O juk įteisinę abu variantus nieko neprarastume.Iš anksto dėkoju už atsakymą.
JonasPirmiausia prašom žvilgtelti į Konsultacijų banką.
Žr. konsultaciją:
http://www.vlkk.lt/lit/3761
Su pagarba
Kalbos konsultantaiEl. konsultacijos, žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos
Konsultacijos telefonu (8 5) 272 4520 (8.30–12.30 val.)Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Žvejų g. 14A, 09310 VilniusNuo: Jonas, 2011 m. balandis 4 d. 09:26
Kam: VLKK Konsultacijos <konsultacijos@vlkk.lt>Laba diena,
dėkoju už greitą atsakymą. Jūsų pateiktą nuorodą jau buvau skaitęs, tačiau joje neatsakoma į mano pateikiamą klausimą: ne kaip surinkti lietuviškas kabutes (tai aš jau žinojau), bet kodėl jos tokios ir ar nevertėtų įteisinti kelių variantų dėl mano laiške pateikiamų priežasčių.
Iš anksto dėkoju už atsakymą.
Jonas
Nuo: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt> 2011 m. balandis 4 d. 15:34
Kam: JonuiLaba diena,
savo lietuviškas kabutes vartojame jau seniai, turime tradiciją, dabar jau ir klaviatūros (lietuviškos) leidžia greitai ir patogiai jas surinkti, taigi svarstyti keisti tradiciją kol kas nesirengiama.
Pagarbiai
VLKK konsultantaiNuo: Jonas, 2011 m. balandis 5 d. 00:27
Kam: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt>Laba diena,
norėčiau dar perklausti. Suprantu, kad svarbu išlaikyti tęstinumą, todėl lietuviškų kabučių keisti nesiūlau. Tačiau galbūt būtų įmanoma skyrybos taisykles papildyti angliškomis kabutėmis? (Žinoma, su sąlyga, kad tekste išlaikomas kabučių nuoseklumas — jei jau rašai su angliškomis, lietuviškų neįpainiok, ir atvirkščiai.) Precedentas kelių alternatyvų įteisinimui yra: pavyzdžiui, moterys gali turėti tiek tradicines pavardes, tiek sutrumpintos formos.
Ačiū,
JonasNuo: Jonas, 2011 m. balandis 13 d. 23:57
Kam: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt>Laba diena,
jau ilgiau kaip savaitę negaunu atsakymo į savo užklausą — gal kur pradingo? Todėl pakartoju savo klausimą bei žemiau pateikiu susirašinėjimo istoriją.
Klausimas: Ar būtų galima papildyti skyrybos taisykles angliškomis kabutėmis? (Pabrėžiu papildyti, nes ankstesniuose laiškuose būta nesusipratimų šiuo klausimu.) Precedentas tokiam kelių alternatyvų įteisinimui yra: pavyzdžiui, dvejopas moterų pavardžių rašymas. Jeigu neketinama tokio papildymo svarstyti, norėčiau sužinoti tokio sprendimo motyvus.
Dėkoju už atsakymą.
Jonas KubiliusNuo: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt> 2011 m. balandis 14 d. 16:09
Kam: JonuiLaba diena,
tikrai neketinama tokio papildymo svarstyti, technologijos taikomos prie kalbos, o ne atvirkščiai.
Pagarbiai
VLKK konsultantai
Filed under: citatos, kalba
~1 month on
Eilėje prie duonos - Think different
Pasaulis gedi Steve Jobs. Bandoma mokytis iš jo patirties, akcentuojant kūrybą iš meilės, kasdienę akistatą su mirtimi, mąstymą kitaip. Sujaudinti žmonės žada gyventi kitaip. #LiveLikeSteve kaupiasi patetiški, abstraktūs žodžiai, panašūs į TED paraginimus kurti geresnį pasaulį.
Vizijos, strategijos, pareiškimai… Maištautoju būti lengva. Kiekvienas paauglys sugeba. Lengva vaikščioti pilna galva didžiausių siekių. Ir labai labai nelengva prisėsti, gerokai padirbėti ir realiai ką nors, nors truputėlį, įgyvendinti. Kad ir neoriginalaus. Tas procesas nuobodus ir nedėkingas. Nutylima, nemąstoma, kiek daug tokių mąstytojų sudegė su savo idėjomis, kiek daug jų pralaimėjo dėl savo užsispyrimo, siauro požiūrio. Kitiems galbūt tiesiog nepasisekė. Galop ir ne visos kitokios idėjos yra geros idėjos.
Išsikelti tikslus ir švęsti jų įgyvendinimą — štai ką mes mėgstame. Mėgstame didingus momentus. O kad dirbti reikia, ar kas pasako? Ar filmuose parodo? Tačiau ir Facebooko Like spaudinėjimas turi turėti pasekmes. Antraip mes melagiai.
Filed under: duona
3 months on
Eilėje prie duonos - Think different
Pasaulis gedi Steve Jobs. Bandoma mokytis iš jo patirties, akcentuojant kūrybą iš meilės, kasdienę akistatą su mirtimi, mąstymą kitaip. Sujaudinti žmonės žada gyventi kitaip. #LiveLikeSteve kaupiasi patetiški, abstraktūs žodžiai, panašūs į TED paraginimus kurti geresnį pasaulį.
Vizijos, strategijos, pareiškimai… Maištautoju būti lengva. Kiekvienas paauglys sugeba. Lengva vaikščioti pilna galva didžiausių siekių. Ir labai labai nelengva prisėsti, gerokai padirbėti ir realiai ką nors, nors truputėlį, įgyvendinti. Kad ir neoriginalaus. Tas procesas nuobodus ir nedėkingas. Nutylima, nemąstoma, kiek daug tokių mąstytojų sudegė su savo idėjomis, kiek daug jų pralaimėjo dėl savo užsispyrimo, siauro požiūrio. Kitiems galbūt tiesiog nepasisekė. Galop ir ne visos kitokios idėjos yra geros idėjos.
Išsikelti tikslus ir švęsti jų įgyvendinimą — štai ką mes mėgstame. Mėgstame didingus momentus. O kad dirbti reikia, ar kas pasako? Ar filmuose parodo? Tačiau ir Facebooko Like spaudinėjimas turi turėti pasekmes. Antraip mes melagiai.
Filed under: duona
3 months on
Eilėje prie duonos - Doing Science in the Open
Motivation
Being a scientist brings not only fun to investigate things you care about, freedom, and a decent salary. There are also some responsibilities. Money poured into research comes from the public and ends up in the pockets of private publishers that are highly profitable (think Elsevier) and limit who can access the findings. Why so? Shouldn’t we be the first ones to make science available: anywhere, anytime, for everybody?
This principle comprises Open Science. In this post, I argue that there is a lack of sharing, collaboration, and openness in science, and to support my claim, I will go over the typical scientific workflow, analyze current problems and propose ways to improve. Some of my suggestions are not ready for their prime time yet; however, a number of them can successfully be implemented today to the benefit of many.
Such openness and sharing is heavily inspired by Michael Nielsen who is about to publish a book The Future of Science where such problems will be discussed in detail. My goal is rather to provide practical solutions for scientists working in vision research (but hopefully useful for others too).
Our research habits
Come up with an experiment. You need to read journals to get inspired / replicate findings. What if you can’t access some of them? What if your institution is poor? What if you’re just a curious high school student?
These questions raise the fundamental flaws in our current way of doing science. The next steps will help to answer them.
Write code to run it (MATLAB, E-Prime). What if you want to reuse somebody’s code? How do you obtain it? Will it work on your machine? What if you don’t have the software? Because it is expensive — MATLAB: € 360 / year (?); E-Prime: $ 795 / $ 995, and, oh, Windows: € 200 / € 309 / € 319.
The solution lies in the free and open source software (FOSS). If you use free and open source solutions, you can rest assured that everybody can use your code — and, crucially, for free.
For our particular needs, we can code experiments in Python. It is user-friendly, fast, has psychophysics packages (PsychoPy, Vision Egg) and even point-and-click interfaces (PsychoPy, OpenSesame). Due to its huge popularity, Python is also extremely versatile:
- got some C/C++ code? use Cython
- want to go online? use Pyjamas, Sculpt
- need parallel computing? use IPython
- need more? somebody has probably done that already!
Furthermore, Open-Source MATLAB-to-Python Compiler has made it simple to move your existing scripts to MATLAB.
But there is no need to limit yourself to just a FOSS programing language. In fact, all necessary tools for research (described in this post) are conveniently packaged in a FOSS operating system NeuroDebian, maintained actively by Halke/Halchenko’s team in Jim Haxby’s group.
Collect data. Where do you get enough participants? Oh, and that’s expensive too!
The internet is a great resource for large numbers of cheap participants. A number of experiments that do not require specific conditions or equipment can be partly or fully conducted online. As mentioned in the previous section, Python can in principle be used to program such online experiments, though it is not straightforward at the moment.
But there is more. Why not make your experiments run in a browser, regardless whether or not you will be running them online? When you publish your findings, people will be able to do your experiment for real — and, as a result, get a better feeling of what it was like. Maybe they would unveil some problems with your design? Or maybe have great ideas how to improve or use it for a follow-up? In any case, experiencing the experiment first hand is much more informative than its descriptions in a paper.
Finally, if you decide to go online, make your experiments fun! You will not only attract more participants or get away by not even paying them. Making experiments game-like can really help to crack difficult problems. For example, foldit gaming platform announced having resolved a crystal structure of an AIDS-related protein which has been bothering scientists for some 15 years — and all of that in 10 days, and all purely due to gamers.
Analyze data (MATLAB, Excel, SPSS). How much time do you spend analyzing it manually? Programming trivial things?
First of all, doing it manually on Excel is likely not efficient nor error-prone.
Now, if you write some code to analyze your data, publish your computer code: it is good enough – even if you are not good at programming and don’t comment your code. It will definitely benefit people who are trying to replicate your analyses for their data.
You can also help yourself and others by organizing your code using distributed version control systems like git or mercurial. They allow you to track changes you make while coding (and always rewind back if you need!), while forcing you to comment your changes. Another important feature is seamless merging of various versions in your code. A standard situation where this is useful is when you code both at home and at work. Instead of carrying files back and forth and thinking what needs to be updated and what not, you simply submit your code to the online distributed version control system and retrieve it on another computer that you use. The systems merges changes automatically, you don’t have to thing much. Bonus: your code is online, available for an easy sharing.
In order to learn how to use these tools, Software Carpentry is an excellent resource.
How much do you pay for your analysis software? MS Office: € 139 (student) / € 379.01 / € 699 (pro), SPSS: € 25 (student/year) / € 360
You should first ask yourself what kinds of analyses you tipically do. If all you care about is a t-test, linear regression, and a correlation, then it may be more convenient to do it in Python already. For more advanced statistical tests, use R.
For fMRI analyses, there is NiPy, and for multi-voxel pattern analyses, you can use PyMVPA or LIBSVM. Bottom line is that these tools are powerful enough to offer you one-line solutions to most of your analysis needs (e.g., search light).
Present data at a conference (Powerpoint, Illustrator). Will you ever see anybody’s slides/poster again?
For an immediate dissemination, use QR codes (using, for examples, this QR code generator) which can be easily put on your slides or posters and scanned by a smartphone/tablet.
Another simple solution is to put them on your lab’s website (in our lab, we even have a dedicated website called Gestalt Revision).
Or how about your own website? If you think it’s difficult to implement and you don’t have a clue of where to start with HTML, you’re so 2000s. Nowadays personal websites are known as blogs and are trivial to set up and to even look like a proper (ugly) lab website, as does mine. Check out WordPress or Blogger for the most popular solutions. As a bonus, having your own website allows you to know who cares about your stuff because most blogs keep track of user statistics.
Finally, why use Powerpoint to make your slides/poster? Scribus, Inkscape, or Beamer are all decent FOSS solutions.
Write a paper (MS Word). Ever got lost among all different versions of your paper?
When a number of authors collaborate on a paper, inevitably a number of different manuscript versions get emailed and start accumulating on your hard drive. This can easily turn into a mess and also must be organized in a serial fashion (first me, then my prof, then another prof, then me…) in order not to get lost across all the changes. Instead, Google Docs offers an online version of a word processor where you can revise, comment, see everybody’s changes and always go back to an earlier version. Thus, there is a single “master” copy that everybody can work on. Furthermore, it lives online, so you can access it anywhere.
Hate formatting?
A Word document is not a professionally looking journal article, unless you put a substantial amount of effort. If you care about generating papers that are well-structured and good-looking, LaTeX is the strongest (and FOSS) alternative. LaTeX is widely used in hard science and by publishers as it makes writing equations a snap. While writing text in LaTeX is not as straightforward as in Word (it’s not WYSISYG), LyX comes close. There are also online implementations of LaTeX for collaboration, for example, ScribTeX.
Submit it to a journal. How much time do you spend preparing your manuscript for submission? Figuring out journal’s particular requirements? Redoing all of that for another journal? How much do you pay for submission/publishing? For example, Journal of Vision: $ 85 per page ($ 510 for 6 pages), The Journal of Neuroscience: $ 950 / $ 475 (brief), PLoS One: $ 1350, Psychological Science: $ 0.
If high fees bother you, ask why do we need journals at all? What do they do for us? Some copy-editing, text-formating and putting that on paper (which is, arguably, a waste) and we pay exorbitant fees for that? Also, don’t forget that libraries across the world are paying to access the journals, so the publishers benefit that way too (thus a $0 price tag on Psychological Science). Surely, some use the money to simply remain in business (although again, where does $1350 go to in PLoS One?). But many are only concerned about their profits — because it’s a business, after all.
In this light, arXiv seems to me like a much more liberal publishing platform. Anybody can publish there, formatting is done by LaTeX (as arXiv focuses on hard science), no fees involved. This platform is highly popular in hard science and, in some cases, even the best publications on arXiv never end up in regular journals because arXiv is just good enough. A note of caution: some journals tend to treat publishing on arXiv as a proper publication and subsequently will not consider your manuscript for publication in their journal anymore.
Of course, arguably the most important publishers contribution comes from managing the peer-review system. They oversee its proper implementation and that is important. Surely, there are other ways to go about it and some ideas are presented at the next point.
Get reviews*. Stupid reviewers and unreasonable requests? 3 major revisions? How many years does it take from obtaining results to publishing them?
*negative
This is a very broad topic which I am not very familiar with, but it seems to me that publishing peer review along with the publication without any names attached could go a long way already. Some people, like Nikolaus Kriegeskorte, are arguing for an Open access + Open post-publication peer review model. Simply put, you publish on something like arXiv and people freely read it, comment on it and rate the paper. The best one could even be picked up by regular journals and published there. To make sure constructive feedback is given, real names could be used, people could gain or lose points according to whether other people think their comments were useful or not, in a similar way that forums are organized.
Revise and get paper published. Who can read your paper? Did you know that you did not hold the copyright to your own creative work? And what did you publish? Just some text? Where is raw data, code, analyses? Maybe you made a mistake? Maybe you cheated?
The answer is simple — publish everything: data, analysis workflow, code that generated your figures, full text (after the paper gets published, and put a disclaimer like this one to deal with copyrights)…
Get media coverage. Will they see your paper? Will anybody see your paper? And if they do, what will they find on your website? A conveniently double-spaced paper in the Times New Roman typeface?
There is no problem if you used Google Docs or LaTeX and created your website… Everything neccessary is easily available online already.In order to facilitate laymen, consider providing a simple explanation, just like it is done on the Gallant Lab website. It is also a nice way of showing your participants where all their efforts went to.
Concluding remarks
Moving to the cloud. The framework provided here can be summarized as “moving to the cloud!” By maintaining everything online you:
- no longer depend on a particular platform
- get free backup
- can access to everything for everyone everywhere (use Dropbox,
Wuala) - can instantly collaborate, e.g., via GMail-GTalk-Google Docs
Open issues:
- Where do you share your data? Maybe Dryad, Dataverse Network
- No facebook for scientists… Maybe Academia.edu, Research Gate will catch on
- There aren’t mature open alternatives for everything yet, e.g., Powerpoint, SPM
- Privacy issues when moving to the cloud
- Requires efforts: more coding, more command line interfaces, more things to do
What to do. There is a lot that can be done and that may be overwhelming. Don’t stress. Simply start by publishing full data, your code, and full text. It’ll do plenty.
See also: slides from a presentation at a lab meeting
3 months on
Jonas Kubilius on neuroscience - Emergence of perceptual Gestalts in the human visual cortex: The case of the configural superiority effect
Jonas Kubilius, Johan Wagemans, & Hans P. Op de Beeck
Many Gestalt phenomena have been described in terms of perception of a whole being not equal to the sum of its parts. It is unclear how these phenomena emerge in the brain. We used functional MRI to study the neural basis of the behavioral configural-superiority effect (i.e., visual search is more efficient when an odd element is part of a configuration than when it is presented by itself). We found that searching for the odd element in a display of four line segments (parts) was facilitated by adding two additional line segments to each of them (creating whole shapes). Functional MRI–based decoding of neural responses to the position of the odd element revealed a neural configural-superiority effect in shape-selective regions but not in low-level retinotopic areas, where decoding of parts was more pronounced. These results show how at least some Gestalt phenomena in vision emerge only at the higher stages of visual information processing and suggest that feed-forward processing might be sufficient to produce such phenomena.
journal link | source code | poster at SfN 2010 | poster at ECVP 2011 | entry at gestalt revision
4 months on
Jonas Kubilius on neuroscience - Vilniaus jėzuitų gimnazija: Kažkiek apie smegenų tyrimus
Populiariai ir lengvai apie smegenų tyrimus iš įvairių kampų bei mano “kelią į mokslą”. Bus eksperimentų ir klausimų/atsakymų!
Vieta: Vilniaus jėzuitų gimnazija, Aktų salė
Data: rugsėjo 16 d., 12 val.
Trukmė: 1 val.
Skaidrės: Kažkiek apie smegenų tyrimus
4 months on
Jonas Kubilius on neuroscience - Emergence of perceptual Gestalts in the human visual cortex: The case of the configural superiority effect
Jonas Kubilius, Johan Wagemans, & Hans P. Op De Beeck
Many Gestalt phenomena have been described in terms of perception of a whole being not equal to the mere sum of its parts. It is unclear how these phenomena emerge in the brain. We used functional magnetic resonance imaging (fMRI) to study the neural basis of the behavioral configural superiority effect, where a visual search task for the odd element in a display of four line segments (parts) is facilitated by adding an irrelevant corner to each of the line segments (whole shapes). To assess part-whole encoding in early and higher visual areas, we compared multi-voxel pattern analysis performance on detection of the odd element. Our analysis revealed a neural configural superiority effect in shape-selective regions but not in low-level retinotopic areas, where decoding of parts was more pronounced. Moreover, training pattern classifiers to the whole shape and attempting to decode parts failed in the most anterior region of these shape-selective regions, suggesting a complete absence of part information in the pattern of response. These results show how at least some Gestalt phenomena in vision emerge only at the higher stages of the visual information processing and suggest that feedforward processing might be sufficient to produce them.
pdf (page size), svg (original)
5 months on
Jonas Kubilius on neuroscience - Emergence of perceptual Gestalts in the human visual cortex: The case of the configural superiority effect
Jonas Kubilius, Johan Wagemans, & Hans P. Op De Beeck
Many Gestalt phenomena have been described in terms of perception of a whole being not equal to the mere sum of its parts. It is unclear how these phenomena emerge in the brain. We used functional magnetic resonance imaging (fMRI) to study the neural basis of the behavioral configural superiority effect, where a visual search task for the odd element in a display of four line segments (parts) is facilitated by adding an irrelevant corner to each of the line segments (whole shapes). To assess part-whole encoding in early and higher visual areas, we compared multi-voxel pattern analysis performance on detection of the odd element. Our analysis revealed a neural configural superiority effect in shape-selective regions but not in low-level retinotopic areas, where decoding of parts was more pronounced. Moreover, training pattern classifiers to the whole shape and attempting to decode parts failed in the most anterior region of these shape-selective regions, suggesting a complete absence of part information in the pattern of response. These results show how at least some Gestalt phenomena in vision emerge only at the higher stages of the visual information processing and suggest that feedforward processing might be sufficient to produce them.
pdf (page size), svg (original)
5 months on
Jonas Kubilius on neuroscience - NMA 2011 m. vasaros sesija
Renginys: Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros sesija
Vieta: Nidos vidurinė mokykla
Data: 2011 m. rupgpjūčio 16-18 d.
Pastaba: Dėl autorių teisių suvaržymų, skaidrės pateikiamos tik švietimo tikslais, išskyrus kai nurodyta kitaip ant pačių skaidriųRugpjūčio 16 d., antradienis
The eye and the brain: Two approaches to study human behaviour (dalykinė)
Paolo Toffanin (paolo.mp-concepts.net)
Understanding how the mind works is one of the most exciting scientific challenges. I will show how electroencephalography and eye movement studies help us understand how the brain works.Rugpjūčio 17 d., trečiadienis
Pixelmator — sėkmės istorija (dalykinė)
Simonas Bastys (pixelmator.com)
Pixelmator — milžiniško pasisekimo sulaukusi nuotraukų redagavimo programa. Tai sėkmės istorija, pagrįsta paprastumu. Taip pat tai puikus pavyzdys, kaip verslas gali pasinaudoti mokslo resursais kuriant inovatyvų produktą. Bus pateiktas atsakymas, kaip mokslinis straipsnis virsta galutiniu produktu.Kaip smegenys mokosi iš klaidų (dalykinė)
Rasa Gulbinaitė (rug.nl/staff/r.gulbinaite)
Visi darome klaidų. Ko ir kaip galime iš jų pasimokyti? Šioje paskaitoje nagrinėsime, kaip smegenys reaguoja į klaidas, ar galima žvelgiant į smegenis jas nuspėti ir taip galbūt jų išvengti. Kalbėsime apie genetinius skirtumus, nulemiančius mokymosi iš klaidų efektyvumą ir atsakysime į klausimą, ar tikrai iš svetimų klaidų negalima pasimokyti.Can machines live our lives? (asmenybės ugdymas)
Paolo Toffanin (paolo.mp-concepts.net)
In Avatar and Surrogates human beings experience their lives through an interface that lives for them in a world in which they could not. I will talk about how attainable and how close we are to living through a machine and what implications it has for our lives.Rugpjūčio 18 d., ketvirtadienis
Lyčių lygybė ir skirtumai neuromoksluose (dalykinė)
Rasa Gulbinaitė (rug.nl/staff/r.gulbinaite)
Moksliniais tyrimais patvirtina, jog bendrai moterų smegenys yra mažesnės nei vyrų. Nors šiandien yra žinoma, jog smegenų dydis ir intelektas nėra susiję, tačiau prieš 100 metų situacija buvo kiek kitokia. Todėl neretai mokslininkai, nagrinėjantys lyčių skirtumus smegenyse kaltinami neuroseksizmu ir diskriminacijos dėl lyties skatinimu. Šioje paskaitoje bandysiu parodyti, kodėl tyrinėti moterų ir vyrų smegenis atskirai gali būti naudinga. Aptarsime, kodėl smegenų skirtumai nepagrindžia lyčių diskriminacijos.Regos sistemos modeliavimas (dalykinė)
Jonas Kubilius (jonaskubilius.mp)
Kaip mes matome? Pasirodo, niekas to nežino. Šitoje paskaitoje aiškinsimės, kodėl taip sunku perprasti regos veikimo principus, nors matymas nereikalauja jokių pastangų. Pristatysiu bandymus modeliuoti regos sistemą standartiniais computer vision algoritmais ir neuroniniais tinklais, remiantis neuromokslų žiniomis. O jeigu bus galimybė, išbandysime ką nors gyvai.10 lessons from experimental psychology (asmenybės ugdymas)
Jonas Kubilius (jonaskubilius.mp)
In this lecture I will present ten unexpected facts about human behaviour, or more precisely, situations when you cannot trust your judgements, beliefs, and intuitions. These are ten classical results from experimental psychology ranging from impression manupulations and distortion of memories to the Stanford prison experiment and learned helplessness.Doing Science in the Open (vakaro svečias)
Michael Nielsen (michaelnielsen.org)
I’ll start this talk by describing the Polymath Project, an ongoing experiment in “massively collaborative” mathematical problem solving. The idea is to use online tools — things like blogs and wikis — to collaboratively attack difficult mathematical problems. By combining the best ideas of many minds from all over the world, the Polymath Project has made breakthroughs on important mathematical problems.What makes this an exciting story is that it’s about much more than just solving some mathematical problems, no matter how important they might be. Rather, the story suggests that online tools can be used to transform the way we humans work together to make scientific discoveries. We can use online tools to actually amplify our collective intelligence, in much the same way as for millenia we’ve used physical tools to amplify our strength. This has the potential to dramatically accelerate scientific discovery across all disciplines.
This sounds like a tremendously optimistic story, but there’s a catch. Scientists — who helped create the net! — have for the most part been extremely extremely conservative in how they use it. Many scientists use it for little more than email, and projects like Polymath are the exception not the rule. I’ll discuss why this conservatism is so common, why it’s so damaging, and how we can change it.
5 months on
Jonas Kubilius on neuroscience - Mirror-image sensitivity and invariance in object and scene processing pathways
Daniel D. Dilks, Joshua B. Julian, Jonas Kubilius, Elizabeth S. Spelke, & Nancy Kanwisher
Electrophysiological and behavioral studies in many species have demonstrated mirror-image confusion for objects, perhaps because many objects are vertically symmetric (e.g., a cup is the same cup when seen in left or right profile). In contrast, the navigability of a scene changes when it is mirror reversed, and behavioral studies reveal high sensitivity to this change. Thus, we predicted that representations in object-selective cortex will be unaffected by mirror reversals, whereas representations in scene-selective cortex will be sensitive to such reversals. To test this hypothesis, we ran an event-related functional magnetic resonance imaging adaptation experiment in human adults. Consistent with our prediction, we found tolerance to mirror reversals in one object-selective region, the posterior fusiform sulcus, and a strong sensitivity to these reversals in two scene-selective regions, the transverse occipital sulcus and the retrosplenial complex. However, a more posterior object-selective region, the lateral occipital sulcus, showed sensitivity to mirror reversals, suggesting that the sense information that distinguishes mirror images is represented at earlier stages in the object-processing hierarchy. Moreover, one scene-selective region (the parahippocampal place area or PPA) was tolerant to mirror reversals. This last finding challenges the hypothesis that the PPA is involved in navigation and reorientation and suggests instead that scenes, like objects, are processed by distinct pathways guiding recognition and action.
(Following The Journal of Neuroscience copyright policy, full text will be available here on February 3, 2012)
5 months on
Jonas Kubilius on neuroscience - LJMS vasara 2011
Renginys: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vasaros stovykla
Vieta: Molėtų astronomijos observatorija
Data: liepos 31 d., 17 val.
Skaidrės: Regos sistemos modeliavimasAtsakymai į paskaitos metu neatsakytus klausimus
Perceptronas: kam reikalinga g(x) (25-26 skaidrės)? Gal užtektų tiesiog g(x) = x?
Yra kelios priežastys naudoti sudėtingesnę funkciją. Iš vienos pusės, neuroniniuose tinkluose kažkiek bandoma išlaikyti panašumą į biologinius neuroninius tinklus. O neuronai turi tam tikras ribas, kiek kartų per sekundę jie gali perduoti impulsą. Jei g(x) būtų lygu x, tada jokių tokių ribų nebūtų. Todėl praktikoje naudojama, pavyzdžiui, Heaviside step funkcija arba sigmoidinė funkcija, kurios turi viršutinę ribą. Iš kitos pusės, jeigu leisim išvesčiai augti be apribojimų, tai dar gali būti, kad visas neuroninis tinklas taps nestabilus ir nepavyks jo ištreniruoti (pasiekti lokalaus minimumo).
Neurono selektyvumo pokytis (48 skaidrė) — kodėl neurono selektyvumas sumažėja P stimului (šuniukui) ir išauga N stimului (raganosiui)? Juk jeigu P ir N stimulai rodomi greta vienas kito laike, neuronas turėtų išlikti selektyvus P stimului ir, be to, tapti selektyvus N stimului.
Atkreipkime dėmesį į eksperimento dizainą (47 skaidrė, B). Neuronui parenkami du stimulai: P (prefered) stimulas (šuniukas), į kurį neuronas reaguoja aktyviau nei į N (non-prefered) stimulą (raganosį). Tada P stimulas asocijuojamas laike su dvigubai didesniu N stimulu, ir atvirkščiai. Vadinasi, neuronas išmoksta traktuoti vidutinio dydžio P stimulą ir didelį N stimulą kaip tą patį objektą. Testuojant naudojami tik pastarieji, dvigubai didesni stimulai. Ko galima tikėtis? Kad neuronas, kuris šiaip jau mėgsta P stimulus, dabar aktyviai reaguos ir į didelį N stimulą. Taip pat — kad tas pats neuronas, šiaip jau nemėgstantis N stimulų, ims menkiau reaguoti ir į didelį P stimulą.
5 months on
Jonas Kubilius on neuroscience
